2014-06-23
Kategorija(-os): Iš istorijos, Skanu kaip namie
0

„Mon Ami“ kyšas: mažas užkandžių pyragėlis

kysas

 

Laikomas prancūzišku, bet pavadinimą gavęs iš vokiečių: žodis „quishe“ kildinamas iš vokiškojo „kuchen“, reiškiančio „pyragą“. Ir iš tiesų tai tikras nesaldus pyragas: su kumpiu, sūriu, jūros gėrybėmis ar daržovėmis – pagal skonį.

Nors kyšą išpopuliarino ir į skonio aukštumas iškėlė būtent prancūzai, tačiau maisto istorikai sutaria, kad panašius pyragus, laikomus kyšo pirmtakais, vokiečių kepėjai kepė gerokai anksčiau – iš sviestinės tešlos, su įvairiais sočiais įdarais ir daug kiaušinių. Užtai Lotaringijos pyragas – kyšo populiariausia rūšis – gimė to paties pavadinimo Prancūzijos regione, įsikūrusiame pačioje Vokietijos pašonėje: iš pradžių šis pyragas keptas tik su kumpiu, vėliau prancūzai ėmė dėti ir sūrio. Šiandieniniame Lotaringijos pyrage būtinai turi būti puskiečio Gruyere sūrio, šoninės, trupučio muskato riešuto, kai kuriose versijose – ir svogūno, brokolių ar čedaro sūrio. Žinoma, tai neriboja šeimininkių fantazijos: naujesniais, bet ne prastesnio skonio pyrago ingredientais laikomi svogūnų laiškai, paprikos, ožkos sūris, grybai ar lašiša.

Beje, prancūzų kyšą labai pamėgo ir britai, iki tol turėję panašų į kyšą kiaušinių ir kumpio pyragą su tešla dengtu viršumi. Tiesa, anglai greitai kyšui priklijavo „bobiško patiekalo“ etiketę – nes jame pagrindinės sudedamosios dalys buvo daržovės, suprask – nevyriškas maistas.

Mūsų „Mon Ami“ kyšai – nedidukai, gardūs traškios tešlos pyragėliai (gali būti ir vieno kąsnio), kuriais galite pakeisti nuobodžius sumuštinius, patogiai pasiimti į gamtą. Kyšus galite tiekti tiek kambario temperatūros, tiek pašildytus, kaip užkandžius belaukiant pagrindinio patiekalo ar kaip sodraus skonio užkandėles vakarėlių metu, pavaišinti svečius ar pradžiuginti „kažko skanaus“ virtuvėje ieškančią šeimą.

Parašykite komentarą
Privalomi laukai pažymėti *

Vardas *
El. pašto adresas *
Žinutė *